Ką tik paskelbiau, kad vilna turi būti švari, kad ją būtų galima apdoroti. Tai tiesa, jis turi būti švarus, kad nukristų visas ant jo buvęs smėlis.
Taip pat reikia aliejaus karšimui ir verpimui. Aš naudoju alyvuogių aliejų nuo 1% iki 2% masės. Tai yra, jei turiu 4 uncijas (112 gramų) švarios vilnos, kurią galima iškardyti/sukti, įpilu porą gramų (~ mažiau nei 1/2 arbatinio šaukštelio) alyvuogių aliejaus.
Turiu jį viename iš tų aliejinių miglų, kurie parduodami gurmaniškose parduotuvėse, o švarūs vilnos pavyzdžiai, pirmą kartą patenkantys į karšyklą, patenka į kiekvieną pusę. Per karštuvą viskas praeina kelis kartus. Šikšnosparniai, kurie jaučiasi išdžiūvę, arba pašildomi kartu su šikšnosparniais, kurie, atrodo, turi papildomo aliejaus, arba išdžiūvę šikšnosparniai papildomai išpurškiami.
Didelėse vilnos dėžėse patenka svertinis aliejaus kiekis, todėl šis kiekis yra tikslesnis. Tada jie sumaišomi, parą pasodinami šiltoje vietoje ir vėl maišomi. Kai šikšnosparniai susimaišo, aliejus tolygiai pasiskirsto per vilną.
„Augalinis aliejus“ oksiduosis, taps lipnus ir pavers jūsų skaidulą suktuko kančia. Neik ten. Mineralinę alyvą sunku nuvalyti nuo verpalų. Arba naudokite tinkamą aliejų, arba netepkite.
Švari vilna su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus yra paprastas būdas karšyti, šukuoti ir verpti.





